Tačiau vėliau ministerija pati įregistravo pasiūlymą didinti ribą nuo 5 iki 10 tūkst. eurų, nes didesnė suma pažeistų Europos Sąjungos reglamentavimą. K. Vaitiekūnas pripažino, kad šis siūlymas yra svarbus „Nemuno aušrai“.
„Aušriečių“ vedlys Remigijus Žemaitaitis yra sakęs, kad dabartinė tvarka riboja žmonių galimybes naudotis savo pinigais bei yra naudinga bankams. Be to, grynieji būtini ekstremalios situacijos atveju, jei sutriktų bankų veikla.
Lietuvos verslo konfederacijos vadovė Ineta Rizgelė LRT taip pat teigė, kad organizacija nepalaiko ribos didinimo ir mano, kad ji turėtų būti mažinama, pavyzdžiui, iki 2,5 tūkst. eurų.
Tuo metu konservatoriai registravo siūlymą šią ribą mažinti iki 3 tūkst. eurų.
„Aš asmeniškai tarp 3, 5 ar 10 tūkst. didelio skirtumo nematau. (…) Tikrai situacija pasikeistų, jeigu ta riba būtų tarkime 1 tūkst. eurų, kaip yra Italijoje. Tada tikrai tas šešėliui turėtų didesnį poveikį“, – dėstė K. Vaitiekūnas.
„Įsiklausau į teisėsaugos institucijų prašymą, pateikiamus argumentus ir siūlyčiau likti prie 5 tūkst. eurų“, – pridūrė jis.
Pagal 2022 metų lapkričio 1 dieną įsigaliojusį įstatymą atsiskaitymai už sandorius gali būti atliekami grynaisiais, jeigu jie neviršija 5 tūkst. eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta.
