„Butas po skyrybų lieka žmonai, vadinasi, ir paskola automatiškai lieka jai.“ „Aš išsikraustau ir savo buto dalies atsisakau, todėl bankui daugiau nieko neskolingas.“ „Skyrybų sutartyje parašysime, kad kreditą toliau moka vyras, ir problema išspręsta.“
Tokie susitarimai tarp sutuoktinių gali atrodyti logiški, tačiau santykiuose su banku jie nebūtinai sukelia tokias pasekmes, kokių tikisi besiskirianti pora. Skyrybų metu būtina atskirti du skirtingus teisinius klausimus: kam po turto padalijimo priklausys būstas ir kas pagal kredito sutartį liks skolingas bankui. Vien tai, kad nekilnojamasis turtas atitenka vienam sutuoktiniui, savaime nereiškia, kad kitas išnyksta iš kredito sutarties.
Skyrybos savaime nepakeičia sutarties su banku
Jeigu būstas pirktas su paskola, sutuoktinių santykiuose dalyvauja ne tik jie patys, bet ir kreditorius. Todėl sutuoktiniai negali tarpusavio susitarimu vienašališkai nuspręsti, kad bankas nuo šiol turės tik vieną skolininką, jeigu pagal galiojančią kredito sutartį už paskolą atsako abu.
Kai prievolė bankui yra bendroji ir solidarioji, bendro turto padalijimas ar santuokos nutraukimas savaime jos nepaverčia vieno buvusio sutuoktinio asmenine prievole. Norint pakeisti kreditoriaus atžvilgiu egzistuojančios prievolės pobūdį ar atleisti vieną bendraskolį, būtinas kreditoriaus sutikimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aiškiai pabrėžęs, kad sutuoktinių sutartis negali nustatyti pareigų joje nedalyvaujančiam kreditoriui ar be jo sutikimo pabloginti jo teisinės padėties.
Todėl net ir teismo patvirtintame susitarime dėl santuokos nutraukimo pasekmių numačius, kad paskolą faktiškai toliau mokės vienas sutuoktinis, būtina atskirai įvertinti, ar bankas sutiko pakeisti kredito santykį ir atleisti kitą skolininką nuo prievolės.
Kas lieka skolingas bankui po skyrybų?
Pirmiausia reikia žiūrėti ne į tai, kas po skyrybų gyvena bute, o į kredito sutartį ir konkrečios prievolės pobūdį. Jeigu abu sutuoktiniai yra kredito sutarties skolininkai ir jų prievolė bankui yra solidarioji, bankas išsaugo sutartyje ir įstatyme nustatytas teises tol, kol prievolė nėra teisėtai pakeista.
Tai reiškia, kad tarpusavyje sutuoktiniai gali būti susitarę vienaip, tačiau banko atžvilgiu situacija gali likti kitokia. Jeigu vienas buvęs sutuoktinis nustoja mokėti kreditą, bankas gali naudotis savo teisėmis pagal kredito sutartį ir taikomus teisės aktus kito solidariojo skolininko atžvilgiu, jeigu šis iš prievolės nebuvo atleistas.
Todėl po skyrybų itin pavojinga vadovautis vien žodiniu susitarimu: „tu pasilieki butą, todėl nuo šiol paskola tavo“.
Ar galima susitarti, kad butas ir visa paskola atiteks vienam sutuoktiniui?
Sutuoktiniai gali siekti tokio rezultato, tačiau tam neužtenka vien jų tarpusavio valios. Turto padalijimo susitarime galima numatyti, kad būstas atitenka vienam sutuoktiniui ir kad tarpusavio santykiuose jis prisiima su būstu susijusių kredito įmokų mokėjimą. Tačiau norint, kad kitas sutuoktinis būtų atleistas nuo prievolės bankui, reikalingas kreditoriaus sutikimas ir atitinkamas kredito santykio pakeitimas.
Praktiškai bankas vertins, ar vienas likęs skolininkas yra pajėgus vienas vykdyti paskolos įsipareigojimus. Gali būti vertinamos jo pajamos, kiti finansiniai įsipareigojimai, kreditingumas, likusi paskolos suma, įkeisto turto vertė ir kitos aplinkybės. Todėl tai, kad sutuoktiniai tarpusavyje jau nusprendė, kam atiteks būstas, dar nereiškia, kad bankas privalės sutikti su jų pasirinktu paskolos pertvarkymu.
Ar teismas gali nuspręsti, kad bankui nuo šiol skolingas tik vienas sutuoktinis?
Teismas gali spręsti sutuoktinių tarpusavio turto ir prievolių paskirstymo klausimus, tačiau negali vien jų pageidavimu pakeisti kreditoriaus teisių. Jeigu sutuoktiniai nori solidariąją prievolę bankui pakeisti taip, kad ji taptų tik vieno sutuoktinio asmenine prievole, tam reikalingas kreditoriaus sutikimas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. nagrinėjo bylą, kurioje sutuoktiniai buvo susitarę, kad nekilnojamasis turtas ir prievolė grąžinti jam įsigyti paimtą banko paskolą atiteks vienam iš jų, t. y. solidarioji prievolė taps asmenine. Kasacinis teismas pabrėžė, kad toks sutuoktinių susitarimas kreditoriui savaime neprivalomas, o teismas, prieš tvirtindamas sąlygą, keičiančią prievolę kreditoriui, turi išsiaiškinti, ar kreditorius su tokiu pakeitimu sutinka.
Todėl sprendimas, kad būstas nuosavybės teise atitenka vienam sutuoktiniui, nėra tapatus kredito sutarties pakeitimui. Jeigu banko atžvilgiu abu asmenys ir toliau lieka solidarieji skolininkai, jų atsakomybė kreditoriui išlieka pagal kredito sutartį ir taikomas prievolių teisės normas.
O jeigu skyrybų sutartyje parašyta, kad paskolą moka tik vyras?
Tokia sąlyga gali būti reikšminga buvusių sutuoktinių tarpusavio santykiuose, tačiau jos negalima automatiškai prilyginti banko sutikimui atleisti žmoną nuo kredito prievolės. Jeigu kredito sutartis nepakeista ir banko atžvilgiu abu išlieka solidarieji skolininkai, jų tarpusavio susitarimas savaime nepanaikina kreditoriaus teisių.
Tai vienas svarbiausių praktinių skirtumų. Viena yra susitarti, kuris sutuoktinis faktiškai mokės įmokas, ir visai kas kita – kreditoriaus sutikimu pakeisti prievolę taip, kad vienas bendraskolis iš jos būtų atleistas.
Jeigu skyrybų metu dalijamas įkeistas būstas, teisinė pagalba sprendžiant turto ir prievolių klausimus gali padėti iš anksto įvertinti ne tik būsto padalijimą, bet ir tai, kokios prievolės išliks bankui.
Kas nutinka, jeigu buvęs sutuoktinis pažadėjo mokėti paskolą, bet nustojo?
Tarkime, po skyrybų butas atiteko vyrui, o sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių jis įsipareigojo vienas mokėti visas likusias kredito įmokas. Po metų jis nustoja mokėti. Jeigu žmona banko atžvilgiu vis dar yra solidarioji skolininkė, vien faktas, kad buvęs vyras pažeidė jų tarpusavio susitarimą, savaime nepašalina banko teisių jos atžvilgiu.
Tokiu atveju egzistuoja du skirtingi teisiniai santykiai. Vienas – banko ir skolininkų santykis pagal kredito sutartį. Kitas – buvusių sutuoktinių tarpusavio santykis dėl to, kuris pagal jų susitarimą turėjo vykdyti prievolę ir kokios pasekmės kyla jam šio susitarimo nevykdant.
Dėl to prieš pasirašant skyrybų susitarimą svarbu įvertinti ne tik tai, kas turėtų vykti idealiu atveju, bet ir kas atsitiks, jeigu po kelerių metų vienas sutuoktinis nebegalės arba nebenorės mokėti.
Ar galiu atsisakyti savo buto dalies ir kartu „atsisakyti“ paskolos?
Ne automatiškai. Nuosavybės teisės į būstą perleidimas ir skolininko pasikeitimas yra skirtingi teisiniai veiksmai. Galima netekti nuosavybės teisės į butą, tačiau banko atžvilgiu vis dar likti atsakingam už paskolą, jeigu kredito prievolė nebuvo tinkamai pakeista.
Tai viena rizikingiausių situacijų besiskiriančiam sutuoktiniui: žmogus nebeturi būsto, bet teisiškai vis dar yra susijęs su jo finansavimu. Todėl prieš sutinkant perduoti visą nekilnojamąjį turtą kitam sutuoktiniui būtina išsiaiškinti, kas konkrečiai bus daroma su kredito sutartimi.
Ar bankas privalo išbraukti vieną sutuoktinį iš paskolos?
Vien dėl skyrybų – ne. Bankui svarbu, kad prievolė būtų tinkamai vykdoma, todėl skolininkų skaičiaus sumažinimas jam gali reikšti didesnę kredito riziką. Dėl to kreditorius gali vertinti, ar likusio skolininko finansinės galimybės pakankamos visai paskolai aptarnauti.
Jeigu vieno sutuoktinio pajamų nepakanka, gali tekti ieškoti kitų sprendimų: refinansuoti kreditą, įtraukti kitą tinkamą skolininką, parduoti būstą ir grąžinti paskolą arba pasirinkti kitą su banku suderintą variantą. Konkretūs sprendimai priklauso nuo kredito sutarties ir banko vertinimo.
Kas nutinka su hipoteka po skyrybų?
Hipoteka ir nuosavybės teisė taip pat nėra tas pats dalykas. Jeigu būstas įkeistas bankui paskolos grąžinimui užtikrinti, vien santuokos nutraukimas hipotekos nepanaikina. Įkeistas turtas ir toliau užtikrina prievolės vykdymą tol, kol hipoteka teisėtai nepasibaigia ar nėra pakeista.
Todėl net ir po būsto padalijimo naujasis ar vienintelis jo savininkas turi įvertinti, kad nekilnojamasis turtas išlieka apsunkintas hipoteka. Jeigu kredito įsipareigojimai nevykdomi, kreditorius gali naudotis įstatyme ir sutartyje numatytomis teisių gynimo priemonėmis.
Ar galima butą parduoti ir paskolą grąžinti?
Taip, tai gali būti vienas iš praktinių sprendimų, jeigu nė vienas sutuoktinis negali arba nenori vienas perimti būsto ir jo finansavimo. Tačiau įkeisto būsto pardavimas turi būti derinamas su kreditoriaus teisėmis ir konkrečios kredito sutarties bei hipotekos sąlygomis.
Pardavus būstą, dalis gautų pinigų gali būti panaudota likusiam kreditui padengti, o likusi suma, jeigu tokia lieka, paskirstoma pagal sutuoktinių nuosavybės teises ir jų susitarimą arba teismo sprendimą. Tačiau nereikėtų iš anksto manyti, kad būsto rinkos kaina visada bus didesnė už likusią paskolos sumą ir visas su pardavimu susijusias išlaidas.
O jeigu būsto vertė mažesnė už likusią paskolą?
Tokiu atveju vien būsto pardavimo gali nepakakti visai skolai padengti. Pavyzdžiui, jeigu būstas parduodamas už 150 000 eurų, o bankui pagal kreditą dar reikia grąžinti 165 000 eurų, lieka nepadengta prievolės dalis.
Todėl dalijant įkeistą turtą būtina vertinti ne tik jo rinkos kainą, bet ir likusį kredito įsiskolinimą. Kartais ekonomiškai svarbiausias klausimas nėra „kam atiteks 200 000 eurų vertės butas“, nes kartu su juo gali būti likusi beveik tokio pat dydžio finansinė prievolė.
Kaip apskaičiuoti tikrąją būsto vertę skyrybų metu?
Jeigu būstas įkeistas, vien jo rinkos vertė neparodo realios sutuoktiniams tenkančios ekonominės vertės. Praktiniam susitarimui svarbu žinoti, kiek būstas vertas rinkoje ir kokia kredito suma dar negrąžinta.
Pavyzdžiui, jeigu buto rinkos vertė yra 200 000 eurų, o likusi paskola – 120 000 eurų, ekonominė situacija visiškai kitokia negu tada, kai to paties buto likusi paskola siekia 190 000 eurų. Tačiau ir toks paprastas skirtumo apskaičiavimas nėra galutinis teisinis turto padalijimo metodas – gali būti svarbios asmeninės sutuoktinių investicijos, pradinio įnašo kilmė, kitas dalijamas turtas ir prievolės.
Ar svarbu, kas mokėjo pradinį įnašą?
Taip, tačiau pradinis įnašas turi būti vertinamas kartu su jo lėšų kilme. Jeigu jis sumokėtas iš santuokos metu gautų bendrų lėšų, vien faktas, kad pavedimą atliko vienas sutuoktinis, paprastai nesuteikia jam išskirtinių teisių.
Kita situacija gali būti tada, kai pradinis įnašas sumokėtas iš vieno sutuoktinio asmeninių lėšų – pavyzdžiui, iki santuokos sukauptų, paveldėtų ar tik jam padovanotų pinigų. Tokiu atveju gali būti aktualus asmeninių lėšų kompensavimo klausimas. Šią situaciją išsamiau aptarėme straipsnyje apie santuokos metu įsigyto būsto dalijimą.
O jeigu paskolą paėmė tik vienas sutuoktinis?
Vien kredito sutartyje nurodyto skolininko pavardė dar ne visada atsako į visus sutuoktinių tarpusavio prievolių klausimus. Reikia vertinti, kada prievolė atsirado, kokiam tikslui buvo panaudotos skolintos lėšos, kokia yra turto nuosavybė ir kokios Civilinio kodekso nuostatos taikomos konkrečiai prievolei.
Todėl negalima automatiškai taikyti formulės „sutartyje tik vyro pavardė – vadinasi, skola tik jo“ arba priešingos formulės „susituokę – vadinasi, visos skolos bendros“. Sutuoktinių prievolių pobūdis nustatomas pagal jų atsiradimo pagrindą ir paskirtį. Šiam klausimui bus skirtas atskiras straipsnis apie sutuoktinių skolų dalijimą po skyrybų.
Ką daryti dar prieš pasirašant susitarimą dėl skyrybų?
Jeigu yra būsto paskola, pirmiausia verta surinkti kredito sutartį ir jos pakeitimus, sužinoti tikslią likusią paskolos sumą, patikrinti, kas yra skolininkai, bendraskoliai, laiduotojai ir įkeisto turto savininkai, bei išsiaiškinti banko poziciją dėl planuojamo turto ir prievolių pertvarkymo.
Tik tada saugu galutinai derėtis, kam atiteks būstas ir kokia kompensacija bus mokama kitam sutuoktiniui. Priešingu atveju galima pasirašyti susitarimą, kurio ekonominė logika atrodo gera tarp sutuoktinių, tačiau kurio neįmanoma įgyvendinti santykiuose su banku.
Jeigu skyrybų metu reikia suderinti būsto padalijimą su likusia paskola ir kreditoriaus teisėmis, galima pateikti užklausą dėl individualios teisinės konsultacijos.
Svarbiausia – nepainioti būsto su paskola
Po skyrybų būsto savininkas ir banko skolininkas nebūtinai tampa tuo pačiu vieninteliu asmeniu. Sutuoktiniai gali padalyti savo turtą, tačiau negali vien tarpusavio susitarimu panaikinti kreditoriaus teisių.
Todėl saugus sprendimas turi atsakyti į abu klausimus: kam priklausys būstas ir kas liks atsakingas bankui už kreditą. Kol antrasis klausimas nėra tinkamai išspręstas su kreditoriumi, vien sakinys skyrybų sutartyje „paskolą toliau moka vyras“ ar „paskolą perima žmona“ dar nereiškia, kad kitas sutuoktinis iš tiesų yra laisvas nuo prievolės.
Paveikslėlis: 08-busto-paskola-po-skyrybu.jpg
ALT: Būsto paskola po skyrybų – kas lieka skolingas bankui, kam atitenka įkeistas būstas ir kaip dalijamos prievolės
