Balandžio 24 d. Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos batalione paminėta „Šuns diena Lietuvos kariuomenėje“. Renginyje vyko Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų, policijos ir sienos apsaugos tarnybinių šunų bei jų vedlių rikiuotė, parodomoji programa.
Nuo kariuomenės iki sienos apsaugos
Renginyje pasirodė keliolika Lietuvos kariuomenės Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Lietuvos policijos bei Portugalijos kariuomenės tarnybinių šunų. Jie demonstravo gebėjimus aptikti narkotines medžiagas, sulaikyti pažeidėjus, vykdė kitus kinologų nurodymus.
„Lietuvos kariuomenė kūrėsi iš lėto, brendo irgi iš lėto. Vienas iš labai svarbių momentų, kuriuos anksčiau tik Holivudo filmai rodė, buvo, kad jėgos struktūros, kariuomenė turi ir keturkojus bendražygius. Šunys yra keturkojai tarnybos draugai. Šuns diena – dar pakankamai nauja iniciatyva, sutelkianti kartu. Bendraudami, besidalindami patirtimi, besimokydami vieni iš kitų, tapsime geresni tėvynės ir visuomenės gynėjai. Džiugu, kad šiandien atsivedėte augintinius į darbą, sveikinu su švente“, – kalbėjo Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras.
Darbavosi prieš Paryžiaus olimpiadą
Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono šunys vykdo sprogstamųjų medžiagų paiešką. Šunų paruošimas tarnybai užtrunka apie dvejus metus. Šiame batalione keturkojai darbuojasi nuo 2015 metų. Dabar tarnauja 8 šunys, jauniausiam – vieneri, vyriausiam – 9,5 metų.
„Šuo saugoja žmonių gyvybes“, – akcentavo J. Vitkaus inžinerijos bataliono sprogmenų neutralizavimo kuopos išminuotojas kinologas Vygantas Kazlovas.
„Aptikus įtartiną lagaminą pirmiau siunčiame šunį, jis apuosto, tada siunčiame antrą, trečią. Jei visi trys šunys nieko neparodė – reiškia saugu, gali eiti, atidaryti lagaminą ir apžiūrėti. Jei šuo davė ženklą – sustingo – tada kviečiami kiti specialistai, kurie su apsaugos priemonėmis ar robotų pagalba tikrina radinį“, – sakė V. Kazlovas.
Jis išskyrė įsimintiną darbą Paryžiuje, prieš olimpiadą.
„Buvo mėnesis juodo darbo. Šunys kaip reikiant pavargo, nes tarp kitų valstybių atstovų, lietuvius labiausiai vertino: kai būdavo mažiau darbo, kitų valstybių kinologai su šunimis išeidavo ilsėtis, o lietuvius su prancūzais būtinai palikdavo, stipriai mumis pasitikėjo“, – džiaugėsi įvertinimu V. Kazlovas, besidarbuojantis su keturkoje Gilze.
Jis pažymėjo, kad maži tarnybiniai šunys skatinami skaniukais, vėliau žaislais, paglostymu, pagyrimu. Kariuomenėje šunys tarnauja iki dešimties metų amžiaus, vėliau lieka gyventi su kinologais, saugo namus.
Ieško žmonių, sprogmenų, narkotikų
Policijos tarnyboje šunys atlieka daugybę funkcijų: ieško žmonių, narkotinių medžiagų, sprogmenų, kitų daiktų, padeda sulaikant pažeidėjus.
„Dingo žmogus, grybautojas pasiklydo – važiuojam ieškoti, sekam pėdsakais. Jei jų nėra – vyksta laisva paieška, kai šuo laksto ir užuodžia žmogų iš ganėtinai didelio atstumo. Šunys labai pagelbėja, ypač tankiose vietose, kur negali matyti dronai, sraigtasparniai, o šuo visur praeis, užuodęs kvapą nubėgs, suras žmogų ir pareigūnams apie tai praneš“, – kalbėjo šešiametį Foksą treniruojantis Lietuvos policijos departamento Kinologijos valdybos vyr. specialistas Šarūnas Mockus.
Policijoje šiuo metu dirba maždaug 70 paruoštų šunų, išskirtiniai – ieškantys sprogmenų, su kuriais darbuojasi antiteroristinių operacijų rinktinė „Aras“.
Kinologui Š. Mockui įsiminė iškvietimas į įvykį, kur neadekvatus vyras su kirviu grasino žmonėms, kapojo namus.
„Įvykio vietoje jis buvo užsibarikadavęs, bet jam išėjus ir išsitraukus kirvį prieš mus – su šuniu buvome už trijų metrų – man net nereikėjo duoti komandos, užteko paleisti pavadį ir Foksas neutralizavo ranką, kurioje buvo kirvis, tada kirvis iškrito ir galėjome ramiai sulaikyti pažeidėją. Tarnybinis šuo kartu yra ir apsauga, mokome saugoti šeimininką. Jei yra intencija pulti pareigūną, šuo be komandos priima sprendimą atakuoti. Jam tai leidžiama“, – teigė Š. Mockus, pažymėjęs, kad su Foksu yra tikra komanda: kartu gyvena, dirba, serga, miega ir keliauja.
Užuodžia kontrabandą
Valstybės sienos apsaugos tarnyboje šunys atlieka labai svarbų vaidmenį kovoje su kontrabanda, nelegaliais migrantais. Šioje tarnyboje dirba daugiau nei 120 šunų.
„Be šunų būtų labai sunku sulaikyti pažeidėjus“, – teigė Valstybės sienos apsaugos tarnybos Sienos kontrolės organizavimo valdybos Kinologinės veiklos skyriaus specialistas Linas Savickas.
Bazinis šunų mokymo kursas vyksta 10 savaičių, kurios išsidėsto per dvejus metus. Tuomet šunys išlaiko egzaminus ir gali vykdyti tarnybą. Jie talkina, kai įvyksta valstybės sienos pažeidimas ar būna kontrabandinių cigarečių permetimai. Šunys per patruliavimą turi aptikti pėdsakus be jokios komandos. Per dieną tarnybiniai šunys nueina 10-20 km, priklausomai nuo sienos ruožo.
„Kinologas turi mylėti šunį, jo nebijoti, būti labai žingeidus, iniciatyvus, jausti šunį. O šunys mūsų tarnybai labiausiai tinkami yra belgų aviganiai ir vokiečių aviganiai. Šunys turi būti drąsūs, labai žaismingi ir – turi norėti valgyti“, – sakė L. Savickas.
