Minint Tarptautinę džinsų dieną, skirtą atkreipti dėmesį į seksualinį smurtą, trečiadienį grupė valdančiųjų ir opozicijos parlamentarų pristatė pluoštą Baudžiamojo kodekso pakeitimų, siekiant sumažinti seksualinį priekabiavimą, smurtą, užtikrinti pagalbą nukentėjusiesiems.
„Mūsų teisinė sistema, teisinis reglamentavimas neatitinka šių dienų realybės“, – trečiadienį sakė praėjusiais metais Seimo sudarytos darbo grupės, kuriai pavesta parengti pasiūlymus, pirmininkė Agnė Bilotaitė.
Atsirastų sutikimo sąvoka
Siūloma sujungti du skirtingus Baudžiamojo kodekso straipsnius, apibrėžiančius išžaginimą ir seksualinį prievartavimą, paliekant vieną bendrą pavadinimą – seksualinis prievartavimas, šis apimtų visus lytinių santykių būdus.
Šis straipsnis taip pat turėtų naują formuluotę: „Tas, kas lytiškai santykiavo vaginaliniu, analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu su žmogumi be jo laisvanoriško sutikimo, baudžiamas laisvės atėmimu nuo vienerių iki penkerių metų.“
Pakeitus įstatymą pagrindiniu nusikaltimo požymiu taptų laisvanoriško sutikimo nebuvimas, o pareiga įrodyti, jog šis buvo, tektų kaltinamajam.
Kaip rašė BNS, dar praėjusią kadenciją Laisvės frakcijos narė Morgana Danielė buvo pasiūliusi panašią pataisą. Ji numatė, kad norint lytiškai santykiauti turėtų būti aiškiai išreikštas laisvanoriškas sutikimas.
„Sulaukėme įvairiausių reakcijų, bet man atrodo, kad mes turėjome daug diskusijų ir dabar esame pasiruošę užtvirtinti sutikimą“, – sakė A. Bilotaitė.
Agnė Bilotaitė / BNS nuotr.
Darbo grupėje pataisas ruošusi socialdemokratė Orinta Leiputė tikino, jog praėjusios kadencijos siūlymas dėl sutikimo buvo neblogas.
Lietuvos žmogaus teisių centro direktorės Jūratės Juškaitės teigimu, prieš dešimt metų paraštėse buvęs klausimas daliai visuomenės dabar yra labai svarbus. Jos teigimu, laisvai išreikšta valia iš esmės susideda iš dviejų komponentų.
„Tai yra, kad žmogus nebuvo apsvaigintas, nebuvo grasinimų arba kitų aplinkybių, kas reiškia, jog žmogus buvo priverstas ir negalėjo aiškiai pasakyti taip arba sutikti tiems santykiams. O kitas paprasčiausias dalykas yra, kad jeigu žmogaus paklausi ir tau pasako ne arba tyli, arba tu neturi aiškaus atsakymo, tai yra laikoma, kad tu turi sustoti“, – žurnalistams sakė ji.
Siekia suvienodinti atsakomybę
Pristatytuose pakeitimuose taip pat siūloma numatyti, jog fizinė prievarta, grasinimai ją panaudoti, galimybės priešintis atėmimas, pasinaudojimas bejėgiška būkle tampa atsakomybę sunkinančiais požymiais.
Pasak A. Bilotaitės, norima nustatyti vienodą baudžiamąją atsakomybę nepaisant to, kokia seksualinės prievartos forma panaudota. Jos teigimu, šiuo metu už prievartinius lytinius santykius numatyta skirtinga atsakomybė neturi aiškaus pagrindimo ir yra neteisinga.
„Kodėl seksualinė prievarta prieš berniuką laikoma mažiau pavojinga nei prieš mergaitę? Tai nėra logiška, nes prievarta yra vienodai traumuojanti nepriklausomai nuo formos“, – kalbėjo ji.
Be kita ko, siūloma seksualinį priekabiavimą darbe bausti ir tada, kai priekabiauja kolega. Šiuo metu sankcijų sulaukia tik vadovai ar kiti pavaldumo santykyje esantys asmenys.
Taip pat norima pakeisti Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl jaunesnio negu šešiolikos metų asmens viliojimo, nustatant, kad atsakomybė kyla tik už pačių viliojimo veiksmų atlikimą, nereikalaujant, jog kaltininkas imtųsi tolesnių veiksmų susitikimui.
Siūloma ilginti senaties terminą seksualiniams nusikaltimams prieš vaikus. Jeigu būdamas nepilnametis žmogus patyrė seksualinę prievartą, tokio nusikaltimo senaties terminas negali baigtis anksčiau, negu šiam asmeniui sueina 30 metų, šiuo metu yra 25.
Spaudos konferencijoje dalyvavę darbo grupės nariai iš socialdemokratų, konservatorių, liberalų bei demokratų „Vardan Lietuvos“ frakcijų buvo pakankamai užtikrinti, jog pataisos sulauks kolegų parlamentarų palaikymo.
„Tikslas yra visą paketą pristatyti ir priimti. Galbūt kažkas keisis, bus pasiūlymų, bet tikslas yra šis. 71 balsą mes turim statistiškai suskaičiavus, (…) tikiuosi, kad mes tikrai turėsime priėmimą ir politinę valią“, – kalbėjo valdančiųjų socialdemokratų partijos Seime seniūnė O. Leiputė.
Spaudos konferencija „Balandis – seksualinio smurto prevencijos mėnuo“ / BNS nuotr.
„Aš siunčiu optimistinę žinutę: prie šio stalo sėdinčių keturių parlamento frakcijų narių susitelkimas nuteikia teigiamam rezultatui. Tai reikia mums patiems grįžti į savo frakcijas ir įtikinti savo kolegas, ir užteks“, – teigė Liberalų sąjūdžio politikas Vitalijus Gailius.
Sulaukė parašų
Dar iki spaudos konferencijos, kurioje pristatyti teikiami pakeitimai, Seimo nariams perduota per 44 tūkst. parašų, raginančių keisti teisės aktus.
Džinsų diena pradėta minėti 1992 metais Italijoje, ji gimė kaip atsakas teismo sprendimui, kuriuo buvo nutraukta išžaginimo byla, argumentuojant tuo, kad nukentėjusioji dėvėjo aptemptus džinsus, kurių esą nebūtų buvę įmanoma numauti be jos sutikimo.
Šis nutarimas sukėlė pasipiktinimą ir paskatino protestus: žmonės mūvėjo džinsus kaip simbolinę žinutę, kad apranga niekada negali būti laikoma sutikimu ar smurto pateisinimu.
Viena iš keturių moterų Lietuvoje teigia patyrusios fizinį arba seksualinį smurtą, tačiau didelė dalis šių atvejų lieka neištirti, nes vidutiniškai aštuoni iš dešimties nukentėjusiųjų apskritai nesikreipia pagalbos.
Informacijos apie seksualinį smurtą centro „Prabilk“ duomenimis, praėjusiais metais užregistruoti net 176 kreipimaisi, 125 iš jų atlikti telefonu, 32 elektroniniu paštu ir 19 per pokalbių programą. Tai yra daugiau nei 2024 metais (iš viso 56) bei 2023-aisiais (iš viso 22).
Tuo metu šiemet per sausio ir vasario mėnesius sulaukta 20 kreipimųsi.
