Vasaros pabaigoje Šilainiuose atidaryta naujoji „Lidl“ parduotuvė – ji pastatyta žemėje, kuri dar 2022 m. priklausė Valstybei. Portalas „Kas vyksta Kaune“ atliko žurnalistinį tyrimą, po kurio tapo žinoma abejones kelianti informacija apie šios žemės, t.y. valstybinių žemės sklypų pirkėjus-pardavėjus, kainas, kuriomis ir kas ir kada įsigijo, bei kas ir kiek dėl to uždirbo per kelis mėnesius.
Remiantis surinktais duomenimis, du sklypus įsigiję verslininkai ir bendrasavininkai, tarp kurių yra Kauno miesto tarybos narys Šarūnas Matijošaitis bei esami statybų bendrovės „Autokausta“ akcininkai, sklypus prekybos tinklui „Lidl“ pardavė už daugiau nei septynis kartus didesnę sumą nei sumokėjo už juos tais pačiais metais.
Nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procesai Lietuvoje vykdomi nuo pat nepriklausomybės atkūrimo 1990 m., šiuo procesu siekiant grąžinti sovietmečiu nacionalizuotą, nusavintą ar kitaip iš gyventojų paimtą turtą.
Vis dėlto Lietuvoje veikianti nuosavybės teisių atkūrimo sistema galimai kai kuriems asmenimis leido per trumpą laiką praturtėti įsigyjant atkurtus sklypus keliasdešimt kartų mažesne nei rinkos kaina ir netrukus juos pelningai parduodant. Sklypus gerose miesto vietose atkūrę savininkai ar, dažniausiai, jų paveldėtojai galimai net nenutuokė, kad sutinkant parduoti žemės sklypą keliais šimtais eurų ar keliais tūkstančiais brangiau nei valstybės siūloma kompensacija, šie savo turtą juos susiradusiems asmenims siūlantiems iš jų juos nupirkti, parduoda už neprotingai mažą kainą.
Kaip rodo surinktų duomenų apie sandorių datas, kainas, taip pat, jų sudarymo aplinkybes, visuma, sudaro prielaidą, kad du patrauklioje miesto vietoje esantys sklypai dar prieš kelis metus priklausė Valstybei, tačiau po veiksmų, susijusių su žemės atkūrimo procesais ir Valstybinės žemės pirkimu, galimai neatsitiktinai atsidūrė verslininkų rankose ir labai greitai bei pelningai buvo parduoti UAB „Lidl Lietuva“.
Portalas „Kas vyksta Kaune“ pradeda straipsnių ciklą apie nuosavybės teisės atkūrimo procesus Lietuvoje – tolimesnėse publikacijose pateiksime žurnalistinių tyrimų duomenis apie abejones keliančius nuosavybės teisių atkūrimo atvejus, taip pat, atskleisime nuosavybės atkūrimo proceso spragas per realius įvykusius įvykius.
Vieną sklypą įsigijo su „Autokausta“ akcininkais siejama įmonė, prie kito Š. Matijošaičio pėdsakas
Rugpjūčio 21 d. Šilainiuose duris atvėrė jau 17-oji prekybos tinklo „Lidl“ parduotuvė – tai pirmoji tinklo parduotuvė Kaune, turinti ir įrengtą priedangą parduotuvės klientams ir darbuotojams.
Visgi šios parduotuvės istorija yra kur kas senesnė – parduotuvė pastatyta ant dviejų žemės sklypų.
Pirmas žemės sklypas, adresu Baltijos g. 48C, buvo suformuotas tik 2022 m. vasario 7 d. atkūrus nuosavybės teises natūra fiziniam asmeniui. Iki to laiko tai buvo valstybinė žemė. Šį sklypą po jo atkūrimo nedelsiant įsigijo Kauno miesto tarybos narys Š. Matijošaitis su verslo partneriais. Dar tų pačių metų gruodžio 22 d. sklypas buvo parduotas prekybos tinklui „Lidl“.
Kartu su šiuo sandoriu parduotas ir antrasis Baltijos g. 48A sklypas, kuris buvo suformuotas dar 2001 m. ir daugiau kaip 20 metų priklausė Lietuvos Respublikos valstybei. 2022 m. spalio 11 d. sklypą įsigijo bendrovė UAB „Autoeta“, kuri iki tol sklypą nuomojosi ir jame teikė ilgalaikio automobilių stovėjimo paslaugą aplinkinių daugiabučių gyventojams. Nusipirkusi jį, nuosavybės teise sklypo ilgai nevaldė – pardavė kartu su anksčiau minėtu atkurtu žemės sklypu, kurio atkūrimo procesas prasidėjo 2021 m.
Pirmojo sklypo istorijoje minimos įmonės UAB „Autoeta“ istorija prasidėjo 1999 m. gruodžio 10 d. Įmonę įkūrė šeši akcininkai – keturi pradiniai akcininkai taip pat yra ilgamečiai daugybę viešųjų pirkimų Kauno mieste laiminčios bendrovės UAB „Autokausta“ savininkai. Tai Juozas Kriaučiūnas, Ąžuolas Volkas, Narūnas Sakalauskas, Tomas Januška.
Analizuojant duomenis pastebėta, kad įmonės struktūroje būta daugybė pokyčių. „Registrų centro“ duomenimis, bendrovė per savo gyvavimo laikotarpį turėjo 14 akcininkų, tačiau beveik visi jie pasitraukė pastaraisiais metais, jau pardavus žemės sklypą.
Rekvizitai.lt duomenimis, 2022 m., t.y. pardavus sklypą, bendrovės pardavimo pajamos buvo rekordinės – siekė 1,67 mln. eurų, grynasis įmonės pelnas po mokesčių tuomet siekė 404 tūkst. eurų.
Vien 2025 m. savo akcijas perleido ar pardavė trys akcininkai, tačiau esminis akcininkų pasikeitimas fiksuojamas 2024 m. – du juridiniai ir penki fiziniai asmenys 2024 m. pardavė ar perleido įmonės akcijas.
Įmonės struktūroje būta ir kitų pokyčių – šių metų birželį įmonė „Registrų centrui“ pateikė prašymą įregistruoti likvidavimo procedūros pradžią. Tačiau po kelių mėnesių likvidavimo procesas buvo atšauktas.
Pastaraisiais metais pelningai veikianti bendrovė dabar teturi du akcininkus – 2025 m. balandžio 25 d. akcijas įsigijusią ar perėmusią Gretą Videikienę ir nuo pat įmonės registravimo pradžios akcijas valdantį T. Janušką.
Portalas „Kas vyksta Kaune“ susisiekė su bendrovės UAB „Autoeta“ vadovu Tomu Jonu Januška. Šis teigė, jog bendrovės akcininkai buvo nusprendę veiklą stabdyti, mat bendrovė pardavė žemės sklypą, kuriame iki šiol valdė stovėjimo aikštelę. Tačiau vėliau akcininkai persigalvojo, įmonė imsis naujų veiklų.
„Buvo priimtas sprendimas uždaryti, tada buvo sugalvota nauja veikla, pratęsti veiklą, ir atšaukėm tą sprendimą (….).
Na, jeigu domėjotės, prieš tai nuomojome stovėjimo aikštelę. Stovėjimo aikštelės mes nebeturime, tai ir veikla nebus stovėjimo aikštelių paslaugų“, – nurodė T. Jonas Januška.
Atkurtų sklypų pardavimas: tūkstančiai virto milijonais
Paprastai nuosavybės teisės atkūrimo procesas susideda iš kelių etapų, o ši tvarka ne kartą keitėsi. Pagal dabar galiojančią tvarką, savivaldybės turi kur kas daugiau galios nei anksčiau – būtent savivaldybė dabar sprendžia, kiek bus suteikiama valstybinės žemės atkuriant nuosavybę. Tačiau pats procesas išlieka panašus, kaip ir anksčiau.
Pirmiausia pateikiamas prašymas – NŽT nagrinėja paraiškas ir priima sprendimus dėl grąžinimo natūra arba kitų alternatyvų.
NŽT patikrinus, ar yra galimybė grąžinti žemę natūra, nustatoma, ar laisva žemė gali būti grąžinta toje pačioje vietoje, jei ne – siūlomas lygiavertis sklypas kitur arba piniginė kompensacija.
Įprastai šis kompensacijos dydis yra mažas, mat vertės skaičiuojamos pagal žemės vertes, nustatytas žemės verčių žemėlapiuose arba masinio vertinimo būdu, ir dažniausiai neatitinka rinkos kainų. Grąžintinos nuosavybės rinkos kaina gali būti kartais didesnė nei pagal teisės aktus paskaičiuota kompensacija. Kaina buvo nustatoma remiantis Vyriausybės patvirtinta žemės įvertinimo tvarka, kurioje atsižvelgiama į žemės verčių zonas, paskirtį ir naudojimo būdą. Tokiu būdu apskaičiuota vertė buvo pagrindas kompensacijai, kuri galėjo būti išmokama pinigais, valstybės vertybiniais popieriais ar suteikiant kitą žemės sklypą.
Tad dažniausiai siekiama atkurti lygiavertį sklypą kitur. Šiame procese aktyviai dalyvauja ir savivaldybė – teikė informaciją apie laisvus sklypus, dalyvauja teritorijų planavime, galėjo perduoti NŽT žemės fondą atkūrimui.
Galiausiai, NŽT žodis yra lemiamas, priimant administracinį sprendimą dėl žemės atkūrimo – po to belieka naująją nuosavybę užregistruoti „Registrų centre“.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros ir paveldosaugos skyriaus Statybos dokumentų poskyrio vedėjas Donatas Grybauskas nurodė, jog dėl nuosavybės teisių atkūrimo procesų Baltijos g. 48C savivaldybė į NŽT kreipėsi 2021 m.
„Visi nustatyti laisvos (neužstatytos) žemės sklypai buvo siunčiami Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT). Matuoti buvo pradedama tik po NŽT rašto dėl kadastrinių matavimų rengimo, jei toje vietoje buvo numatoma atkurti nuosavybės teises buvusiems savininkams.
Laisvos žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė. Naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos“, – nurodė D. Grybauskas.
Taip pat aiškėja, jog savivaldybė į NŽT daugiau nesikreipia, dėl žemės sklypų formavimo žemei grąžinti.
„Žemės reforma baigėsi. Po mero priimto potvarkio 2024 m. gegužės 3 d. ši procedūra nebevykdoma“, – teigia D. Grybauskas.
Grįžtant prie atkurto ir greitai Š. Matijošaičio su verslo partneriais įsigyto sklypo atvejo verta pastebėti, kad Lietuvos kapinių informacijos skaitmeninimo ir duomenų valdymo sistemos „Cemety“ duomenimis, nuosavybės teisės buvo atkurtos asmeniui, kuris mirė 2003 metais, buvo palaidotas Linkuvos kapinėse. Jam 2022 m. vasario 7 d. NŽT sprendimu sklypas atkurtas, o visai netrukus, jau balandžio mėnesį, šį naujai suformuotą sklypą paveldėjo kitas fizinis asmuo.
Dar tą patį mėnesį, šis fizinis asmuo dalį sklypo pardavė Kauno mero sūnui ir tarybos nariui Š. Matijošaičiui bei jo sutuoktinei, kitas sklypo dalis tas pats asmuo pardavė kitiems asmenims, su kuriais politikas ir verslininkas taip pat turi sąsajų.
2022 m. balandžio 20 d. įsigijęs žemės sklypo dalį, Š. Matijošaitis jį kartu su kitais naujais bendrasavininkais prekybos tinklui „Lidl“ pardavė gruodžio 22 d. – tą pačią dieną, kaip buvo parduotas ir kitas šioje istorijoje minimas sklypas.
Portalo „Kas vyksta Kaune“ gauti duomenys rodo, jog šių dviejų sklypų pardavimas Š. Matijošaičiui, jo partneriams ir bendrovei UAB „Autoeta“ lėmė milijoninį pelną.
„Registrų centro“ pateiktais duomenimis, Š. Matijošaitis su kitais bendrasavininkais 47,3 arų dydžio atkurtą sklypą iš fizinio asmens įsigijo vos už 46 tūkst. eurų, o štai bendrovė UAB „Autoeta“ 63,73 arų dydžio sklypą įsigijo iš Valstybės už 406 tūkst. eurų.
Visgi neįtikėtina yra tai, jog vos po kelių mėnesių abu sklypai tą pačią dieną ir visų bendrasavininkų prekybos tinklui „Lidl“ buvo parduoti už daugiau nei septynis kartus didesnę sumą – 3,359 mln. eurų. Tai užfiksuota sandorių ataskaitoje, su kuria susipažino portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistai.
Duotuoju laikotarpiu jokių naujų statinių sklypuose neatsirado, o NT vertė per kelis mėnesius taip pat ženkliai nesikeitė, tad galima daryti išvadą, kad minėtų sklypų vertė padidėjo nesant objektyvios priežasties, galimai sklypą suformuojant, sklypus įsigyjant jau iš anksto turint pirkėją, kuris būtų pasiryžęs tiek mokėti.
Portalas „Kas vyksta Kaune“ paklausė prekybos centro „Lidl“ komunikacijos skyriaus, kaip gi jie vertina įvykusį sandorį – ar tikrai nesijaučia permokėję už sklypą, kurio pardavėjai jį įsigijo kartais mažesnę sumą? Taip pat klausta, kas pasiūlė įsigyti šiuos sklypus. Tačiau „Lidl“ atstovai tik glaustai apibūdino sandorių aplinkybes.
„Du sklypai, skirti parduotuvės statybai Šilainiuose, buvo įsigyti iš kelių skirtingų fizinių bei juridinių asmenų. Statybos leidimas komerciniam objektui buvo gautas pagal bendrą nustatytą tvarką. Atliekant sklypo vertinimą, buvo analizuojamas jo tinkamumas „Lidl“ parduotuvės statybai – buvo atsižvelgta į lokacijos patogumą, klientų poreikį šioje vietoje naujai parduotuvei, infrastruktūros išpildymą“, – portalui pateiktame atsakyme nurodė „Lidl Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Lina Skersytė.
„Kas vyksta Kaune“ žurnalistai klausimus raštu išsiuntė ir Š. Matijošaičiui – portalas teiravosi, ar Baltijos g. 48C sklypą pirkėjai tikrai įsigijo už 46 tūkst. eurų, taip pat klausta apie tarybos narių ryšius su fiziniais asmenimis, kuriems buvo atkurtos nuosavybės teisės į jo įsigytus žemės sklypus, kurie dar neseniai priklausė Lietuvos Respublikos valstybei. Praėjus daugiau nei savaitei laiko, portalas atsakymo taip ir nesulaukė.
Panašūs nuosavybės atkūrimo atvejai Kauno mieste nebuvo itin reti – NŽT atkūrus teisę į žemę, žemės sklypai buvo perduodami konkretiems asmenims. Šie asmenys turi teisę žemę parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti kaip ir bet kokį kitą turtą, o įstatymai nenumato minimalaus pardavimo dydžio – taigi, sklypai gali būti parduodami už itin mažas sumas, visai neatitinkančias rinkos sąlygų.
Paprastai sklypai superkami prisistatant tarpininkams – tai būna NT agentūros, supirkėjai, kartais ir fiziniai asmenys, kurie siūlo greitą sandorį už mažesnę nei vidutinę rinkos kainą. Dažnai tokiais atvejais pasinaudojama tuo, kad žmogus nori greito grynųjų pinigų gavimo ir neturi galimybių ar žinių pats ieškoti rinkos kainą mokančio pirkėjo, o gali pasitaikyti ir tokių atvejų, kai paveldėtojas net nežino, kad jo miręs giminaitis turėjo teisę į atkuriamą žemę.
Portalas „Kas vyksta Kaune“ yra identifikavęs bent tris fizinius asmenis Lietuvoje, kurie pagal šią schemą yra supirkę šimtus sklypų. Pagrindinė juos vienijanti ypatybė, kad sklypus po atkūrimo galimai įsigyja suinteresuoti asmenys, kurie buvo suinteresuoti tokio konkretaus sklypo suformavimu.
Sandoris visiškai neatitinka rinkos kainų
Su minėtais Baltijos g. 48A ir Baltijos g. 48C sklypų pardavimo sandoriais susipažino ir žinomas NT ekspertas, kuris sutiko sandorius pakomentuoti anonimiškumo sąlygomis. Kaune dirbantis ekspertas informaciją sutiko teikti tik konfidencialiai, nes nenori ateityje susidurti su sunkumais vykdant darbinę veiklą.
Jo vertinimu, valstybei priklausęs 63,7 arų dydžio Baltijos g. 48A sklypas galėjo būti parduotas už 405 tūkst. eurų – esą tuo metu valstybė panašias vertes ir siūlė.
Tačiau už 46 tūkst. eurų Š. Matijošaičiui ir partneriams parduotą Baltijos g. 48C sklypą jis vadina akibrokštu ir nesąmone. Anot šio NT eksperto, Baltijos g. 48C sklypo pardavimą už 46 000 Eur grupei pirkėjų jis laiko sandoriu už akivaizdžiai per mažą kainą. Tokio sklypo, atsižvelgiant į panašių objektų pardavimo kainas tuo metu, rinkos vertės šio sandorio sudarymo metu preliminariai galėjo būti apie pusę milijono eurų. Atkūrus sklypą buvo numatyta, kad tai yra daugiabučių teritorijos.
Nors „Registrų centro“ iš archyvų pateikti duomenys rodo, jog šio sandorio atveju vieno aro kaina siekė 973 eurus, eksperto vertinimu, reali rinkos kaina buvo apie 10 tūkst. eurų už arą.
„Joks sveiko proto žmogus už tiek neparduotų“, – stebisi jis.
NT eksperto asmenine nuomone, tokio brangaus turto taip pigiai, žinodamas jo vertę, žmogus tikrai neparduotų.
Pašnekovo vertinimu, „Lidl“ už šiuos sklypus taip pat sumokėjo apie 2,5-3 kartus didesnę vertę, nei rinkos kaina. Taigi, „Lidl“ už vieną arą žemės mokėjo apie 30 tūkst. eurų.
„Jie („Lidl“ – aut. past.) nežiūri kaip įprastas žmogus. „Lidl“ žemės įsigijimo kainos nėra rinkos kainos – tai yra didžiausios kainos Lietuvos istorijoje“, – aiškina ekspertas, pridurdamas, jog prekybos tinklas gali sau leisti permokėti už NT, nes vėliau šios investicijos atsipirks.
NT ekspertas atkreipė dėmesį ir į dar vieną akibrokštą. Baltijos g. 48C sklype nuosavybės teisės buvo atkurtos asmeniui, kuris „Cemety“ duomenimis, dar 2003 m. mirė, atkūrimas įvykdytas 2022 m. vasario 7 d., o šį sklypą kitas fizinis asmuo paveldėjo jau 2022 m. balandžio 5 d., kurį tą patį mėnesį įsigijo Š.Matijošaitis su kitais bendrasavininkais.
Pašnekovas pastebi, jog paprastai, jei miršta asmuo, turintis nuosavybės teises, jo įpėdiniai per tris mėnesius turi pareikšti valią priimant palikimą – civiline tvarka kreiptis į notarą. Šie asmenys nebūtinai turi būti giminaičiai, gali būti ir svetimi žmonės – asmuo palikimą gali palikti ir pavyzdžiui draugui ar jį prižiūrėjusiam asmeniui.
Jei tik vienas asmuo pareiškia valią, jis ir paveldi visą turtą – jei asmenų yra daugiau, turtas yra dalijamas. Jei tokie asmenys neatsiranda, nuosavybė atitenka Valstybei.
Vienintelė išimtis gali būti taikoma, jei palikuonys kreipiasi į teismą. Teismo sprendimu gali būti atstatomas minėtas trijų mėnesių terminas.
Analizuojamu atveju, „Registrų centro“ sklypo nekilnojamojo turto išraše su istorija panašu, jog fiziniam asmeniui mirus, turtas atkurtas tik po 19 metų. Neatmestina galimybė, jog paveldėtojus galėjo surasti ir tarpininkai.
Kaip taip atsitiko, kad NT buvo paveldėtas po 19 metų, portalas „Kas vyksta Kaune“ paklausė NŽT. Visgi NŽT Viešųjų ryšių skyriaus patarėja Gintarė Puodžiukaitė nurodė, jog dėl tokios informacijos gavimo reikėtų kreiptis į notarą. O notarai paprastai neteikia informacijos apie savo klientus.
Kaip paveldėti sklypai atsiduria Matijošaičių rankose?
LRT tyrimų skyrius anksčiau skelbė, jog naudodamasis neskaidria žemės privatizavimo schema, Š. Matijošaitis įsigijo mažiausiai 34 sklypus patraukliuose rajonuose – Kauno centre, Vičiūnuose, Lampėdžiuose, Šilainiuose, Panemunėje, Žaliakalnyje ir prie Islandijos plento.
Nuosavybės teisės į sovietmečiu nusavintą žemę buvo atkuriamos buvusiems savininkams, tačiau LRT dokumentai rodo, jog savalaikė informacija apie laisvos žemės vietas buvo prieinama tam tikroms pusėms.
LRT tyrimą atlikusių asmenų vertinimu, šią informaciją naudojo tarpininkai, pažadėję padėti atkuriant nuosavybę mainais į žemės sklypų pardavimą Š. Matijošaičiui ar su juo susijusiems asmenims už simbolinę kainą, bet vis tiek didesnę nei valstybės suteikta kompensacija. Todėl žmonėms teko rinktis: imti menką kompensaciją iš Valstybės arba sutikti su atkurtos žemės schemas gerai išmanančių verslininkų.
Teisininkė Simona Morkūnaitė, atstovaujanti Matijošaičių verslo interesams, koordinavo prašymų pateikimą NŽT ir kontaktus su Kauno miesto Miesto planavimo skyriumi bei savivaldybės administracija.
Ji tarpininkavo bent 13 savininkų naudą turinčiųjų teisę į grąžinamą žemę ir sudarė tokias galimybes, kad sklypai labai greitai būtų perduoti Matijošaičiams.
Kauno Miesto planavimo ir architektūros skyrius kai kuriais atvejais iš pradžių atmesdavo prašymus dėl laisvos žemės, paskui pakartotinai – teikdavo palankius sprendimus toms pačioms teritorijoms, kai įsitraukdavo S. Morkūnaitė — o po to teisės būdavo per įvairias procedūras atkuriamos.
Šie žemės formavimo sprendimai dažnai buvo priimami Miesto tarybos ar komisijų posėdžiuose, kuriems vadovavo Kauno meras. LRT pateikti duomenys liudijo, kad nors šie sprendimai viešinami formalioje sistemoje, jų turinys nėra skaidriai atskleidžiamas žiniasklaidai ar visuomenei.
Vėliau Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atlikusi analitinės antikorupcinės žvalgybos veiksmus ir korupcijos rizikos analizę nustatė, jog Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesai Kaune turi teisinio reguliavimo spragų ir sudaro galimybes piktnaudžiavimui.
Savo ruožtu VTEK vertino galimus interesų konfliktus, o Kauno apygardos prokuratūra kreipėsi į teismą dėl viešojo intereso gynimo.
Portalas „Kas vyksta Kaune“ rašė, jog praėjusiais metais prokuratūra dėl dviejų Vičiūnuose esančių ir Š. Matijošaičiui priklausančių sklypų kreipėsi į Regionų administracinio teismo Kauno rūmus, prašant panaikinti administracinius aktus bei sandorius ir valstybės nuosavybėn grąžinti du sklypus.
Teismas patenkino prokuratūros prašymą, tačiau atsakovas šią nutartį apskundė aukštesnės instancijos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT). Galutinis sprendimas dar nėra priimtas.
„Autokaustos“ vadovas minėtas rezonansinėje byloje
„Kas vyksta Kaune“ primena, kad 2022-ųjų kovą, panašiu metu, kai minėti sklypai buvo rengiami pardavimo sandoriui, teisėsauga pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą, kuriame korupcija įtarė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių Vilių Šiliauską ir vienos neįvardijamos statybų bendrovės vadovą.
Buvo skelbiama, kad V. Šiliauskas galimai priėmė iš bendrovės direktoriaus kyšį už palankumą sudarant statybų ir susijusių darbų rangos sutartis bei jas administruojant. V. Šiliauskas buvo įtariamas kyšininkavimu, o statybų įmonės vadovas – papirkimu.
Vėliau paaiškėjo, kad buvusio Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus V. Šiliausko namuose rasta 140 tūkst. eurų, kaip manoma, gautų kaip kyšis. Paaiškėjo ir tai, kad kyšio davėjas – bendrovės „Autokausta“ vadovas Juozas Kriaučiūnas. Jam, kaip ir V. Šiliauskui, buvo pareikšti įtarimai. Netrukus dalis įtarimų pasitvirtino, teismas leido suimti V. Šiliauską, bet „Autokaustos“ vadovas J. Kriaučiūnas liko laisvėje.
2023-ųjų gegužę rekordinio dydžio kyšio davimu buvusiam Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui įtartas J. Kriaučiūnas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Taip V. Šiliauskas liko vienintelis įtariamasis pradėtame ikiteisminiame tyrime, 2024-ųjų vasarį jam skirta ir laisvės atėmimo bausmė.
„Nusikalstama organizuota grupė“
„15min“ rašė, kad V. Šiliauskas ikiteisminiame tyrime sutiko bendradarbiauti su teisėsauga ir jai atskleidė, jog Kauno meras Visvaldas Matijošaitis esą duodavo pavaldiniams nurodymus nederinti tam tikrų objektų vystymo, kad juos galėtų įsigyti jo šeima.
„V. Šiliauskas teisėsaugai yra paliudijęs, kad V. Matijošaitis, jo sūnus Šarūnas ir kai kurie kiti asmenys veikė kaip „nusikalstama organizuota grupė“, o jis buvęs šios grupės narys.
Jis teigė, kad kai kuriems sklypams ir pastatams „specialiai buvo sudarytos nepalankios sąlygos, kad jų vertė sumažėtų, nes juos ketino nusipirkti mero sūnus arba pastarojo verslo partneris“.
Buvusio administracijos vadovo teigimu, meras bent keliais atvejais jam asmeniškai liepė pavaldiniams nederinti dokumentų dėl pastatų vystymo, jei tai kenktų jo sūnaus verslo interesams“.
Teisėsaugos akiratyje atsidūręs V. Šiliauskas pareigūnams teigė, kad savo interesus dėl žemės sklypų ir pastatų miesto taryboje dirbantys Matijošaičiai tenkino per Urbanistinės komisijos sprendimus.
Dideli projektai
Užvirus korupcijos skandalui, portalas „Kas vyksta Kaune“ 2022-aisiais suskaičiavo, kad nuo „Vieningo Kauno“ vadovavimo miestui pradžios su „Autokausta“ buvo sudaryta sutarčių už 218 mln. eurų.
Tarp projektų – Autobusų stoties aplinkos tvarkymas, tunelių po „Rail Baltica“ trasa statymas, Laisvės alėjos rekonstrukcija, Ledo rūmų statybos, Dariaus ir Girėno stadiono rekonstrukcija, lengvosios atletikos maniežo statybos, „Mokslo salos“ statybos ir kt.
Dabar „Autokaustos“ stato ir Kėdainių tiltą bei Eigulių viaduką. Bendrovė garsiai nuskambėjo ir maždaug 92 mln. eurų vertės M. K. Čiurlionio koncertų rūmų Kaune statybos konkurse. Teismas buvo laikinai uždraudęs Kauno miesto savivaldybei pasirašyti sutartį su konkurso laimėtoja – „Autokausta“. Tačiau visai neseniai „Autokaustai“ buvo uždegta žalia šviesa šio projekto vystymui.
„Sveikiname teismo sprendimą, kuriuo atmestas nepagrįstas ieškinys prieš Kauno savivaldybę. Jis patvirtina, kad administracija viešuosius pirkimus vykdo laikydamasi skaidrumo, teisėtumo ir lygiateisiškumo principų“, – sakė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis.
