Iš prigimties žmogus yra linkęs būti geras ir užjaučiantis silpnesnį ar skriaudžiamą. Dar daugiau – jei suabejosi ar tikrai kažkas skriaudžiamas, gali būti palaikytas stokojančiu empatijos. Todėl nenuostabu, kad visuomenei pasinėrus į miškų gelbėjimą, garsiau girdimas tas balsas, kuris tvirtina, kad reikia drausti miškų kirtimus kuo skubiau ir kuo didesne apimtimi. Emocijos liejasi, skiedros lekia, o paprastam žmogui kyla klausimas „ar tikrai reikia tiek kirsti?“
Renata Dumbravienė. Dilema miškuose: ar tikrai reikia tiek kirsti?
